- o
- 1 o dvidešimt pirma abėcėlės raidė, žyminti užpakalinės eilės vidutinio pakilimo gana uždarą ilgą balsį (ōda, ōbelìs, tōlì, kalendōrius) ir kiek žemesnio pakilimo atviresnį trumpą balsį ištiktukuose ir naujuosiuose skoliniuose (ŏp, ŏpa; ŏdė, sŏcialìzmas).
Dictionary of the Lithuanian Language.